Angelas sklandÄ— virš žemÄ—s dienÄ… naktį ir vis labiau nerimavo: kur ta gatvÄ—? Kur tas jam nurodytas namas? TeprisiminÄ—, kad reikia ieškoti milinÄ—s ir kryžių. Pastaraisiais nusÄ—ta visa planeta. Tai kuriame mieste dairytis? Visi jie – kaip žaižaruojantys žvaigždžių spiečiai, kupini nuobodžiaujančių, bet apie nemirtingumÄ… svajojančių bÅ«tybių. Nuo jų nuolatinio bruzdÄ—jimo pavargo akys, nuo plasnojimo virš gaudžiančių, dÅ«mais užsiklojusių kapiliarų Ä—mÄ— švokšti krÅ«tinÄ—. Negi teks grįžti suskliaudus sparnus ir prisipažinti: pamiršau adresÄ…. Žinojo, antrÄ…kart jo neišgirs. Juk pasaulio audinio ilgį ir plotį, raštų spalvas ir formas žino tik pats KÅ«rÄ—jas. ŠaudyklÄ— Jo rankose be paliovos nardo pirmyn atgal, o ataudus prie prieaudo primušdamas skietas ritmingai dunksi dienÄ… naktį. Be jokių klaidų.

Švito. AžūrinÄ—s speigo adatÄ—lÄ—s smigo į medžių šakas, stingdÄ— jų syvus, bet nuo skausmo trÅ«kčiojo tik moters kÅ«nas. Šerkšno ji nematÄ—, tačiau jautÄ—, kaip gyslose kraujas spragsÄ—damas virsta ledo kristalÄ—liais. Jos plaukai tarsi jÅ«ržolÄ—s plaikstÄ—si ant pagalvÄ—s. KodÄ—l mÅ«sų vaikelis nenori ateiti? – dejavo ji, o gal tik bandÄ— raminti save, kad dabartis tÄ—ra iliuzija tarp jau regÄ—tos gyvenimo nuotraukos ir tos, dar neišryškintos. Vyras kramtÄ— lÅ«pas ir rijo ne tik krauju atmieštas seiles, bet ir savo baimÄ™, ir neviltį, ir kylantį pyktį. Dar vis stengÄ—si palaikyti moters sprendimÄ… – laukti, bet laukimas jau tapo milžinišku rÅ«ko debesiu, o juodu su žmona – veik nematomi plÅ«durÄ—liai jame. Kas juos gali pastebÄ—ti?

Ateitis nepažini. Reikia jÄ… kurti. Reikia šauktis pagalbos.

Saulei lyžtelÄ—jus Šv. Jonų bažnyčios bokštÄ…, sugaudÄ— varpai. Siela šoktelÄ—jo iš džiaugsmo Angelo glÄ—byje. Taip, tai čia! Ten, ant kalno – trys balti kryžiai! Kaipmat atmintis grąžino ir kitas nuorodas: Užupio gatvÄ—, penktas numeris, ant sienos kabo milinÄ—...

Angelas nusklendÄ— žemyn, praskyrÄ™s rÅ«kÄ… įleido sielÄ… vidun: eik, šÄ¯ kartÄ… tau bus lemta ilgiau ŽemÄ—je užtrukti – kol pastatysi šventovÄ™.

Aukštai tuopoje po amalu snÅ«duriuojančiÄ… varnÄ… pažadino kÅ«dikio verksmas. Jis sklido iš namo, ties kuriuo talentingas architektas Antanas Vivulskis, prieš šimtÄ… vienus metus stojÄ™s savanoriu ginti šio miesto, atidavÄ— savo milinÄ™ kitam stirstančiam sargybiniui, o pats persišaldÄ— ir mirÄ— nuo Å«maus plaučių uždegimo.

Varna įsiklausÄ—. Štai ir sulaukÄ—m. Sveikas sugrįžęs namo, berniuk! KarktelÄ—jo ir patenkinta nužvelgÄ— po šarmos nÄ—riniais bundantį miestÄ….

VLKK rašybos ir skyrybos paaiškinimai:

http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/diktantas-miline-su-skyrybos-paaiskinimais

http://www.vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/diktantas-miline-su-rasybos-paaiskinimais